Su švente arba labiau kodėl nevarginau mielųjų skaitytojų daugiau nei dvi savaites

Nes aš tingi. Rimtai. Tai vienintelė tikroji priežastis.

Apžvelgus ką ir kaip nuveikiau per šią savaitę, sunku pateisinti savą apsileidimą.

Sekmadienį grįžom iš Nairobio. Pirmąsyk pačios visai be palydos nukeliavom nuo apsistojimo Nairobuje vietos iki Country Bus Station (Mamoms – Šalies (galėtume versti ir kaimo, labiau atitiktų vaizdą) Autobusų Stotis). Jau iš anksčiau buvom apvogtos, tai šioji kelionė sekėsi gerai. Tik vienąsyk krypties klausėm. Policininkų (vis uniforma).

Kelyje atsipurtėm kaip pridera daugiau nei tris valandas. Užtat matatu per penkiolika minučių nuo mūsų įsėimo užsipildė. To sum up (Mamoms – susumavus) – kelionė pasisekė. Tada nelabai ką paveikėm ir ėjom miegot.

Pirmadienis. Mokykla. Trys pamokos, namų darbų taisymas, valandos trukmės žaidimų pertrauka (futbolas, rankinis su kiauru kamuoliu ir “duosiu kamuolį, jei ką nors žaisit patys”, ai, dar tinklinis). O paskui – dar valanda su penktokais besimokant dalykų. O per pietų pertrauką tvarkiau mūsų apartamentą, nes išvyko du sugyventiniai, tai man reikėjo perorganizuot erdves. Veikla naudinga ir labiau namie jaučiuosi Ai, dar su vaikais darėm akvarelinius delnų atspaudus ant didelių lapų.

Antradienis. Spėkit? Taip, mokykla. Tiek pat pamokų, vargas su trupmenų palyginimu ir nuoširdus penktokų juokas, kai bandau jiems versti angliškus žodžius. Kiswahili tarimas nėra mano arkliukas..

Tada dar žaidimų pertrauka (rankinis yra visai visai labai nepopuliarus žaidimas mokykloje, o bet turiu kelelias septintokes ir pora šeštokių, atsiprašau, septintaklases ir šeštaklases (koks tinkamas žodis?), kurios laukia manes žybsinčiais akeliais ir žaidžia noriai iki pavargimo. Negaliu paaiškinti kodėl mes žaidžiam rankinį (nei aš nei jos taisyklių gerai nežinom). Tačiau antradienį pavyko man prikalbinti mokytoją, kuri gyvenime yra žaidusi rankinį, pateisėjauti. Būtų buvę itin smagu. Buvo tik smagu, nes minėtoji ledė be lazdos mokyt negali (literaliai). Atsinešė lazdukę ir už klaidas vis kėsinosi kokiai mergelikei užvanot. Bent taisyklių išmokom..

Po pamokų skalbiausi dubenaityje rūbus. Žiauriai sunku iš visko, kas yra šviesios spalvos, išplaut rusvas dulkes. Gerai, kad baltų rūbų prisikroviau :///

Paskui sėdėjau su berniukais, nes vienas nelabai namų darbus ruošia, tai sėdėjau, kol parašė rašinį, katrą uždaviau. Prastai parašė, bet vis šis tas. Su kitais mokėmės daugybos lentelę, mačiau didžiausią tarakoną gyvenime. Vaikai stipriai juokėsi iš mano lengvo drebulio kampe.

Trečiadienis. Trys pamokos, rašinių taisymas (kai nemėgstu.. Kai katrie nelabai moka rašyt žodžius, o rišlių minčių dėstymas taip retai pasitaiko, kad na tikrai retai. Žaidimų pertrauka, per kurią pirmąsyk pamėginau žaist rankinį (pamokiau savaitę kitus, atėjo ir man metas pasimėgint D). Gerokai gavau kamuoliu į galvą. Bet smagu buvo Per papildomą valandą su penktokais mėginau jiems paaiškint algebrą (šiaip, ne pagal programą). Nepavyko ://

Taip pat pirkau mažiukų bananų ir mangų nelabai didelių.

Po pamokų vairavau per užkampių keliukus (tinka ir asilams, bet subalansuota ožkoms) atsigabenti firewood (Mamoms – malkų). Gavau palaikyt trijų dienų amžiaus mergytę. Ilgakasė mažulka Kokia trečia, jei neklystu, šeimynoj. Kiti du, manau, dar nekalba. Taip pat šioji šeimyna neturi elektros ir naudoja žibalines lempas. Nei tai labai liūdna, nei tai labai džiugu. Keistoka.

Grįžom pritemus (reiškia, kad buvo po septynių. VISADA čia nuo šešių iki septynių vakaro yra prietemis. Visus metus. Kaip neįdomu..). Tat įrodo, kad aš galiu vairuoti didelį griozdišką senutį truck (Mamoms – toks džipas, bet su integruota priekaba, kur gali daiktų ir/arba žmonių vežtis) po duobėtus smėlio kelius sutemus. Gal reiks šiuo nauju įgūdžiu CV pasipildyt

Tada su vokiete žiūrėjom filmą “Australija”. Labai gražus. Vietom apie antrą pasaulinį.

Ketvirtadienis. Penkios pamokos. Vis dar kova su trupmenų palyginimu. Is it sth wrong with me or with them? Both?!! Taip pat skaitėm Ezopo pasakėčią apie saulę ir vėją. Per kūno kultūrą mergaitės labai liūdėjo, kai berniukams atiteko futbolo aikštė. O bet tačiau jų šaunioji mokytoja (aš) parodė joms subtilų ir įstabų krepšinio kamuolio varymosi meną (antru bandymu net pataikiau į krepšį, kuris yra be lentos, nes ten iš tiesų netball’o aikštelė(kas yra netball’as? Žinau tik kad žaidimas mergiočių ir pakopijuotas nuo krepšinio)). Tada jų šaunioji ir puikioji mokytoja (vis dar aš) žiūrėjopenktaklasių  (tikrai šitas žodis vartotinas?) mergelikių mielai juokingus bandymus varytis kamuolį ir mesti. Žiauriai cute. Reiks gal darsyk pamėgint ir pafilmuot Kaip visada su kitom mergaitėm pažaidėm rankinį (aš vėl žaidžiau, jos po truputį pradeda suprast, kad aš rankinio žaist visai nemoku..).

O tada važiavom aplankyt mokytojos, katros anyta numirė. Važiavimas atrodė taip: aš vairavau jau apdainuotąjį truck. Dvi moteriškaitės sėdėjo šalia (vieta šiaip vienam skirta, o lieknų virš trisdešimt čia retai pasitaiko..), keturi asmenai trims keleiviams skirtoje erdvėje viduje (labai labai užpildė erdvę) ir dar, nepabijokim to žodžio, BELENKIEK žmogų integruotoje priekaboje (koks čia žodis tiktų?). Turėjau lėtai važiuot, kad neiškristų D

Jie čia turi tokius pasibuvimus nuo mirties žmogaus iki laidotuvių (visokie giminės, draugai, pažįstami ir nelabai, kolegos, šiaip žmonės lankosi ir šnekučiuojasi) ir šie pasibuvimai gali trukti kokias dvi savaites.. Tai vat tokiam apsilankėm. Visai neliūdni šeimynykščiai. Gal dėl to, kad daugelis uber (Mamoms – labai labai) religingi ir stipriai tiki, kad po mirties artimieji į rojų keliauna. Žo, pavaišino mus arbata. O dėl netekties kolegė mokytoja tris savaites neis darban. Ilgokai.

 

Penktadienis. Šiandie. Ir mes turėjom nedarbadienį. Nes mokytojai renka profsąjungą, tai mokykla nedirbo. Daug miegojau, vykome apsipirkti (pirkom ananasą), nešiau sulopyti rankinio kamuolį (sėkmingai), skaičiau knygą, vežiau žmogų į ligoninę, nes bekapodamas malkas netyčiom susikruvino galvą kirviu. Žaidėm su vaikais kieme rankinį (pati pasiūliau, nes futbolas man stipriai nesiseka..).

 

Jau yra isteriškai vėlu (man) – pusė dvylikos, tai eisiu miegot. Reiks ką naudingo ryt nuveikt. Kaip Jūs? Kaip kovo 11 ir Genijaus gimtadienį šventėt?

 

Linkėjimai,

Ta, kuri įdegė ruožais.