Prieš mėnesį

Sveiki,

su švente vakarykšte. Ta proga (ir dar ta, kad jau mėnesį nuo manęs ilsitės) praskleidžiu paslapties šydą į pirmasias mintis svetimoj, visai ne Europos, žemėj.

Šiame parašyme jūs sužinosite ne tik, kaip Jūsų nuolanki (nors nelabai stropi) autorė jautėsi tik atkakusi Nairobin, bet ir išsamiau susipažinsite su mistiškuoju “matatu”.

O šiaip mano mokiniam egzaminas antradienį, tai man ir taip daug streso, bet pasižadu parašyt ką normalesnio netolimoj ateity.

Tai štai, laiškas iš sausio 15tos:

“ Pamąsčiau, kad prie progų, pravartu būtų taipint kompiuterint – nieks niekada nesužinos, kada sutiks mano lapsis internetą, bet smagu būtų šitokia proga pasinaudot.

Tai gyvenu šiandie ir rytoj ir nuo atvykimo (4 naktys suvis bus) su šeimyna – trim broliais. Pasibūnu labiau su jaunėliu, vidurinis labai egzaminasi, o vyriausiasis – stiuardas. Šiandien papažindino su savo mergina. Sakė, kad jie kitamet tuokiasi. Miela. Neišdrįsau pasiteiraut, kiek jam kainuos nuotaka.

Apie nuotakų kainas. Dar LT (aišku, kad LT, kai čia netas labiau staigmena nei tikimybė) rastam bloge lietuvaičio skaičiau, kad keniai jaunikiai moka nuotakos šeimai. Pasiteiravau ir savo prižiūrėtojo kenio, ar čia tokie dalykai tik gūdžiuose kaimukuose. Tai sakė ne. Nairoby (sostinėj – aut. Past.) nusižiūri jaunas kenis žavią pupą, padraugauja, jau kaip ir tolimesnė bendra lemtis aiški. Supažindina išrinktoji savo mieląjį su sava šeimyna, gal slapčia dar ir paverkia, kaip labai ji be jo negali gyvent.

Ateina metas susėdimui. Susiburia abiejų šeimų vyrai (tėčiai, dėdės, pusbroliai), jaunųjų neima, ir derasi. Mergiotės pusė visaip aukština mergiotę ir pasiūlo kainą. Pinigais ar karvėm, ožkom, viščiukais. Jaunuolio pusė taip pat nesnaudžia – derasi visaip, numušinėja kainą. Kažkaip susitaria ir dar datą vestuvių apsprendžia. Verdiktas pranešamas jaunikiui. Nesu tikra, ar gali jaunieji kažkaip to giminių nutarimo išvengt ir ką daro jaunasis, jei nelabai jam su pinigais.

Esmė: už nuotaką, vestuves ir viską, kas su tuo susiję, moka jaunasis (ir iš šeimos pinigų imt neoru). Pinigus taip ir pasilieka jaunosios šeima. Kaip suprantu, mergaites šitoj šaly gimdyt pelninga.

O labiau lyg ir norėjau pasipasakot, kad šeimyna mano tokia bendruomeniška labai. Turi po miegamąjį, bet, kiek buvau, visi sėdi holevalgomajamsvetainėjtelikokambarykurkartaisbunaneto. Arba tat atsitinka, nes aš esu (vargu), arba jie nuolat būna kartu. Aš irgi taip darau, bet jau šian visai su knyga sėdėjau, nes nepratus aš taip visą laiką su kitais pokalbiuot. Aš iš šiaurės vaikas.

Taip pat šian atsitiko man padalyvavimas AIESEC susirinkime ir taip pat LT pristatymas keniams studentams. Tai ne tiek jau ir daug iš jų žinojo, kad LT yra. Papokštavau LG su Tomu pasiūlytą LT tai BBB. Tai visai jiems patiko. Basketball, beer, beautiful girls. Ypač beautiful girls. Ai, ką čia kuklintis.

Buvau Strathmore University, katro pirmakursė sakė, kad jie greičiausiai yra best business school in East Africa. Gražu visai, su projektoriais, bet kažkaip vis tiek primena kažką nepribaigtą ar jau pagriuvusio iš kolonialinių laikų. Įdėsiu nuotraukų, bet tai vis tiek nesuprasit, ką turėjau omeniuj.

Vertas atskiro trijų tomų romano – Nairobio gatvių siaubas, bet kurio prekybos vadybininko pradžiamokslis ir kartu įgūdžių viršūnė, “viskas gerai tik truputį užsimerksiu”, “dar vienas tikrai tilps”, o jūs manėt, kad mūsų mikriukai nelabai atsargiai laksto – MATATU. Mažas, kokių 15 vietų atgyvenęs mikriukas su vairuotoju dešinėj pusėj, skriejantis Nairobio gatve.. Šian žiede mūsiškis nestabdė, gerai, kad automašina, važiavusi tiesiai į mus pagrindiniu keliu, stabtelnėjo pati. Visai kaip kokiam 3D filme, kai tiesiai tiesiai į tave lekia kita automašina.

Ir iš viso viena aš niekad niekur nėjau dar, o tu mikriukų nuoširdžiai prisibijau.

Vis dar apysunkiai sekasi neišsiskirt iš minios. Kartais žmonės pakalbina, bet aš nesuprantu, sveikinasi. Barbytė (aka female kenas), katra lydėjo šian mane namo, sakė, kad kai su manim ėjo, mandagesni keniai buvo. Nes aš mzungu – baltoji. Ir aš su eskortu visur visada.

Vakar buvom pasivaikščiojime (brangiam) po Nairobio nacionalinio parko pakrašty esantį plius minus zoologijos soduką. Manim nuoširdžiai domėjosi tik hiena. O bet tačiau matėm laukines žirafas su vaikučiu.  Iš šitų foto gal kažkaipir nujausit, įspūdį. Beveik visus fotografavau, išskyrus didelį katinėlį aukštai aukštai medy. Kaip kokiam šeštam aukšte, manau. Miegojo.

Tai bent random istorija pavyko “

Tai tiek, tikiuosi, nepamiršot vakar paplėvesuoti vėliava

P.S. Savaitgaly buvom pažiūrėt flamingų, raganosių, matėm liūčių su liūtukais, nufotografavau 466 nuotraukas (tikrai sick), labai mėgstu fotiko zoom’ą, buvom ant ugnikalnio kraterio. Kūl, ne?

Kaip Jūs?