Trumpa “darbo” savaitė

26 01 2011

Ryt trečiadienis. Pasitaikė trumpa “darbo” savaitė. Vėlokai sekmadienio vakarą grįžom iš Nairobio, kurį aplankėm, nes nelabai turėjom ką veikt. Na, pirmas gyvenimo Kibati svaitgalis man nebūt buvęs labai rutinos kupinas, nes jis buvo pirmasis čia. Tačiau norvegas-australas Rikard, kuris jau buvo vieną savaitgalį praleidęs Kibati ramesy, vietoj nelabai nustygo. Taip ir išsiruošėm.

Mėginom atsikelt penktą, pavyko labiau šeštą – tad kėlėmės kaip įprastai. Tik darbo rytą dar ir prabėgam ratuką. Bent pirmą savaitę prabėgdavom. Nes dabar mūsų trio sirguliuoja. Trečioji trijulėj Olivija iš Ugandos. Nors viena ne Mzungu. Ir atvykimas Kenijoj jai – panašiai kaip man būtų kelionė Lenkijoj. Šalis kaimyninė, kalba kita, bet vis tiek panašumų yra.

Grįžkim prie praėjusio savaitgalio. Mūsų gyvenamosios vietos (Kitui Vaikų namų) įkūrėja užsiminė, kad galim pasiskolinti jos automobilį. Tad ir suskubom Nairobin. Truputį apgavo mus Matatu konduktorius, o ir kelionė labiau ne pusantros, o visos trys valandos (dar ir su kamščiais) atsitiko. Vos vos pavaikščiojom, žvilgtelėjom į Nairobio turgų (subalansuota turistams, vargu ar vietiniai užsuka), sulaukėm atsiųsto vairuotojo ir iškeliavom vakarinio Nairobio link.

Vakarinis Nairobis – baltųjų, ambasadorių ir turčių pakraštys. Atkeliavom greit ir patogiai susėdom laukt Rossmine – mūsų landleidės, vaikų namų įkūrėjos ir dar nakvynės su pusryčiais namų turėtojos (o pelnas vaikų namams keliauja). Palaukėm, užsisakėm labai trdiciškos niami čomos (kas išvertus stipriai praranda magiją – ant grotelių kepta jautiena) su ugali – Afrikos pyragu (kas labai praranda magiją pažvelgus į sudėtį – vanduo su miltais). Visgi buvom trup mėsos pasiilgę (ypač berniukas per dvi savaites) – tad valgėm skaniai ir noriai. Po pietukų dar ir ožkienos paragavom. Skanu.

Deja, su automobiliu bėdučių atsirado, nes mūsų AIESEC prižiūrėtojas nelabai buvo linkęs išleisti mus tris į laukinius Kenijos policininkų kelius, o ir draudimą automašinos reikėjo pratęst. Tad pasilikom nakvynei. Popietėj aplankėm prekybcentrį turtingojoj Nairobio pusėj. Nors vienoj vietoj labai kaip LT pasijaučiau. Nieko ypatingo. Paprastas prekybcentris.

Vakaras prabėgo Rossmine namuose, kur susipažinom su jos dukra, išgirdom apie sudėtingą vaikystę, iš arti matytą Ugandos pilietinį karą bei susitikimus su vyro – brito – šeima.

Sekmadienis – trišalio susitikimo diena. Mes, Rossmine ir Nairobio Strathmore Universiteto AIESEC prezidentas Ted. Sutraukus pašnekesį į sakinį: automašiną turėsime, bet ilgų atstumų juo važinėti mums nieks neleis, o ir trumpus būtų smagiau (Ted’ui, žinoma), kad pavairuotų mus koks kenis. Oh well. Beliko tik lipt atgal į Matatu ir pasiruošt dar vienai ilgai kelionei. Šįkart tamsoj, per lietų ir, žinoma, skrendant visiškai kelio sąlygų neatitinkančiu greičiu. Svarbu – grįžom.

Pirmadienis mumis pasitiko ramius. Olivia ir Rikard liko lovose sirgti, o aš iškeliavau mokyt pirminių ir romėniškų skaičių, netaisyklingų veiksmažodžių bei klausyti, kaip visi apgailestauja dėl mano kolegų ligos ir melsis už juosiuos. Taip pat apturėjau pirmąją pamoką ketvirtokams (Dalykas – science, tema – kaip prižiūrėti dantis). Kai pasisveikinau – akytės vaikų tik blykstelėjo ir nušigždėjo “Mzungu” per klasę. Įdomoka mokyt dalykų angliškai, kai vaikams dar gerokai reikėtų anglų pasimokyt :)

Antradienis – kolegų atgijimas ir mano smigis. Mokyklon ėjom tryse, bet per pietukus pabėgau namo pamiegot, nes nelabai turėjau jėgyčių. Bad. Nes ryt popietėj keliaunam į Nakuru, į AIESEC Kenya prezidento rinkimus. Gal mes ir nelabai į temą, bet pamėginsim Nakurų ežerą pažiūrėt, kaži kokį ugnikalnio kraterį bei Hell’s gate nacionalinį parką. Pigu nebus, tad galėsiu vėliau ilgai savaitgaliais sėdėt kaimukį ir rašyt laiškus. Pasitaisom – vyksim ketvirtadienį, nes Kenijos AIESECai labai jau planukus keičia :)

Metas miegot, nes jau nė driežai stogu nebebilda lakstydami. Vėlu, o ryt mokyklon, kur mokytojai nesibodi užvanot vaikui lazduke ir pusryčiams valgo iš namų atsineštas bulves su arbata.

Linkėjimai iš visusmetussaulėčiašviečianuošešiųikišešių šalies.

P.S. Kitu metu tiesiai virš galvos šviečia mėnulis ir šaulys.


Veiksmai

Information

8 responses

27 01 2011
Aidas

prašau paaiškint kas yra Matatu ir Mzungu. Kaip ten gyvenimo sąlygos? Turit daug užsieniečių mokytojų?

1 02 2011
pasilikault

O vat apie matatu ir mokyklą tik komentaro nepakanka (ypač apie matatu). Teks lukternėt viso įrašo :p

28 01 2011
Mamka:) Kamiles

O siaube !!! driezai dideli ?? ir koks stogas, kad taip girdisi ? mzungu – manau kaip vadinasi vietine kalba, ar as neteisi? nesu baile, bet kol kas smaguma matau viena- visalaikasviecianciasaule :) )) Laikykis, kelk lygi . Jei ka, Inga atvyks rasyt projektu ES paramai :) ( kai pakelsi tiek ). Seima tave remia.

1 02 2011
pasilikault

Stogas, sakyčiau, iš šiferiaus. O driežai nėra baisiai dideli, kokių 15 cm, manau iš ilgio. Užtat yra tokių spalvotų įvairiaspalvių, vadinasi geko. Pogražiai :) )

29 01 2011
Kamile

Kiek aškertu, tai mokytojų užsieniečių ten 3 – blog’o autorė, australas ir ruanda, ale jie iškaks kovo pradžioj, a tada Krist pasiliks ten vadovaut viskam :)

Parašyyyyk dar ką!

29 01 2011
Kamile

tfu, ugandos :D D

30 01 2011
Ramune

as tai speciau, kad Mzungu reiskia baltasis.

1 02 2011
pasilikault

Jap :)

mzungu – kai vienas baltaodis eina gatvele, keniai taip šūkauna.

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s




Follow

Get every new post delivered to your Inbox.