Sveiki, draugai mieli,
žinia, kad dažnas mano rašinys su pavadinimu siejasi mažai ir/arba nesisieja visiškai.
Kaip bus šįsyk?
Nuo paskutinio mano žvilgtelėjimo į pasilikault prabėgo metai (gal ir ne, bet taip dramatiškiau skamba). Per šį laiką minėtojo tinklaraščio autorius iš perspektyvios (?) studentės tapo truputį emigrante, truputį bedarbe gyvenančia su tėvais. O bet tačiau nutiko ir blogesnių dalykų (vardijami dalykai NEatsižvelgiant į jų svarbą visuomenei, man ar kam kitam, nėra atsižvelgiama ir į abėcėlinę eilę):
1) labai daug snigo. Todėl žmonės daužė automobilius, užsigaudavo krisdami, kai kurie ėmė jausti nejaukias baimes automobiliui slystant ledu. Oras buvo pakankamai šaltas, kad retą dieną vaikai galėtų statyti sniego senius. Šis faktas taip pat nepakėlė nuotaikos per labiausiai. Dar mažiau nuotaiką kėlė per Kalėdas retai skraidę lėktuvai. Vaikai nespėjo grįžti aguonpienio :///
2) aš beveik nemačiau LT rinktinės varžybų. Ne dėl to, kad esu ne patriotė. Force majore. Liūdžiu iki šiol.
3) po to kai Dalia labai susidraugavo su Aleksandru, teko jai nubraukt beveik visus respekto taškus. Dabar ieškau naujo moteriško role model. Andrius nėra moteris, tad tikėtina jog respekto lygis nuo šiol bus skaičiuojamas Irenai. Gal man ir nelabai mada svarbu, bet minėtosios ledės pusbrolis yra turbūt geriausias LT dizaineris, tai pridedam respekto.
4) shame on me. Klausiate kodėl? Pagūglinkit su vaizdu “lietuviskos isvaizdos emo”.
5) tikrai atsitiko ir kitų netokiųjauirgerų dalykų. Tyliai paliūdėkime, kad jie įvyko ir/arba kad nebuvo paminėti garbingame sąraše.
Panašu, kad šio įrašo pavadinimas jau naudotas ankstesniame įraše. Tačiau šįkart sveikinu iš anksto, nes tikėtina, jog rasis nauja valstybė. Afrikoj. Gal ir nėra jie pasiruošę tai nepriklausomybei, ir gal dabar daug labiau susitelkę nei kada ateity bus. Bet man vis tiek žavu labai, kai žmonės meta saugumą, pastovumą ir keliauja dalyvauti ne tame, kas neša ekonominę naudą ar galią, o tame, ką laiko esant teisinga. O dar ir taikiais būdais.
Tai tiek.
Su švente 
